- atsivėpinti
- atsivė́pinti caus. 1 atvėpti 4 (refl.): Skaba reikia insiūt, ba palos atsivėpinę Vj. \ vėpinti; atsivėpinti; išsivėpinti; nusivėpinti
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
atsivepinti — atsivẽpinti tr. atsisagstyti: Jonis pareinąs cecinę atsivẽpinęs, o aš, paėmusis varlę, tvilkt anam už marškinių Kal. vepinti; atsivepinti … Dictionary of the Lithuanian Language
išsivėpinti — 1. Š caus. 1 išvėpti 1 (refl.): Vėpla niurkso išsivėpìnęs J. 2. caus. 1 išvėpti 4 (refl.): Sūnus išsivėpìnęs, t. y. nesusisagstęs J. Eina išsivėpinęs kaip su sparnais Ssk. vėpinti; atsivėpinti; išsivėpinti; nusivėpinti … Dictionary of the Lithuanian Language
nusivėpinti — nusikloti: Gerai, kad nusivėpinau, kitaip būčiau neužmigęs Ssk. vėpinti; atsivėpinti; išsivėpinti; nusivėpinti … Dictionary of the Lithuanian Language